"Vilnių apsėdo žemaičiai, sutartinai veikdami, atgaivino tėvų garbę ir gimtąją kalbą"

Šiame straipsnyje aptariama XIX a. žemaičių kultūrinio sąjūdžio raida, organizacinė struktūra ir veikla. Žemaičių sambūriui priklausė Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Kajetonas Nezabitauskis, Jurgis Pliateris, Kiprijonas Protasevičius, Pranas Zatorskis, Adolfas Pšeciševskis (Przeciszewski) ir kiti, daugiausia Kražių gimnazijos auklėtiniai. XIX a. 3 deš. buvo vaisingiausias sutelktinės žemaičių kultūrinės veiklos Vilniuje tarpsnis, tačiau Žemaičių kultūriniam sambūriui ne mažiau reikšminga buvo S. Daukanto ir Motiejaus Valančiaus veikla Peterburge (1835–1850 m.). Kai M. Valančius tapo Varnių kunigų seminarijos rektoriumi, o vėliau – Žemaičių vyskupystės vyskupu, didelis kultūrinis sambūris radosi Varniuose. Bręsti Žemaičiuose kultūriniam sąjūdžiui taip pat padėjo XIX a. viduryje Maskvoje studijavę žemaičiai, kurie iš pradžių telkėsi apie Juozą Želvį–Želavičių ir Vladimirą Andriejauską, po to – apie Dominyką Bociarskį, vėliau – apie Joną Koncevičių. Dar vėliau Maskvos universiteto studentų gretas papildė nauji atvykėliai iš Lietuvos, kurių branduolį sudarė Jokūbas Daukša, Bonaventūras Andriejauskis ir Dominykas Bociarskis. Maskviškių lietuvių studentų veikla įsiliejo į studentiškųjų žemietijų veiklą. XIX a. viduryje kitas lietuvių inteligentų būrelis buvo susitelkęs Žemaičių pašonėje – Jaunsvirlaukos dvare prie Jelgavos (Kuršo gubernijoje). Uždraudus lietuvišką spaudą, didžiausias Žemaičių kultūrinis sambūris buvo 1867–1870 m. M. Valančiaus suburta ir jo vadovaujama draudžiamos spaudos rėmėjų bei platintojų organizacija.The paper discusses the development of the Samogitian cultural movement in the 19th c., organisational structure and activities. Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Kajetonas Nezabitauskis, Jurgis Pliateris, Kiprijonas Protasevičius, Pranas Zatorskis, Adolf Przeciszewski and others, mainly the students of Kražiai High School, were involved in the Samogitian movement. The 1820s were the most fruitful period of joint Samogitian cultural activities in Vilnius; however, the activities of Simonas Daukantas and Motiejus Valančius in Petersburg (1835–1850) were no less significant for the Samogitian cultural movement. When Valančius became the rector of Varniai Priest Seminary and subsequently the bishop of Samogitian Diocese, a large cultural movement emerged in Varniai. The growing of the Samogitian cultural movement was also stimulated by the Samogitians who studied in Moscow in the mid-19th c., who initially rallied around Juozas Želvys-Želavičius and Vladimiras Andriejauskas, and later around Dominykas Bociarskis and Jonas Koncevičius. Afterwards, new students from Lithuania came to study at the University of Moscow, and Jokūbas Daukša, Bonaventūras Andriejauskis and Dominykas Bociarskis formed the nucleus of this group. The activities of these Lithuanian students contributed to the activities of students’ zemstvo. In the mid-19th c. another group of Lithuanian intelligentsia formed at the boundary of Samogitia – in Jaunsvirlauka manor at Jelgava (Courland guberniya). After the Lithuanian press ban was imposed, the largest Samogitian cultural movement was the organisation of supporters and distributors of prohibited press rallied and led by Valančius in 1867–1870